Dvaro valdytojai

Labiausiai tikėtina dvaro įkūrimo data yra 1515 m. Tuomet dvarui priklausė 615 ha žemės ir 2234 ha žemės su valstiečiais. Pirmuoju Ilzenbergo dvaro savininku įvardintas Berndtas Kersenboickas, jo giminei dvaras priklausė nuo 1515 iki 1616 metų. Po Berndo mirties (tikėtina mirties data – 1616 m.) dvarą paveldėjo jo žmona Ana, kuri mirė 1680 m., bet iki to laiko Ilzenbergo dvaro savininkai pasikeitė kelis kartus, o pati Ana gyveno tuo metu kažkur šalia ir buvo palaidota tarp  Ilzenbergo ir Alksnių. Kersenbrockų giminės valdymo Ilzenbergo dvare pabaiga laikomi 1616 m.

1642 m. šalia Ilzenbergo esantį Alksnių dvarą iš Vilhelmo Heiko nusipirko Vendeno (Cėsys) pilies valdytojas Nikolausas fon Korfas. Pirkimo aktas buvo pasirašytas Vabalninke, o sandorio liudininku tapo Matiašas fon Orgies, kurio sūnus Adamas vėliau tapo Ilzenbergo dvaro savininku (pirmuoju iš šios giminės). Nikolausas fon Korfas buvo vedęs Katariną fon Efern iš Neretos, esančios šalia Ilzenbergo. Manoma, kad kaip tik tuo metu ir pats Ilzenbergo dvaras tapo Nikolauso fon Korfo nuosavybe. Jų duktė Agnesa 1653 m. ištekėjo už Ernsto fon Zakeno.

Astafo fon Transehe-Rosenecko sudarytame Livonijos bajoriškų giminių sąvade randame informaciją su nuoroda į Ilzenbergo dvaro archyvą, kad dar 1683 m. birželio 14  d. Adamas fon Orgies už dešimt tūkstančių reichstalerių įsigijo Alksnių dvarą Kurše, kurį valdė iki 1704 m. kovo, o 1687 m. spalio 17 d. jis sudarė kontraktą su Magnusu Ernstu fon Korfu ir jo žmona Louiza Elžbieta dėl Ilzenbergo dvaro  pirkimo iš jų ir disponavimo šiuo dvarų pradedant nuo 1688 metų. Taigi pirmasis Ilzenbergo dvaro savininkas iš Orgies-Rutenbergų giminės buvo Adamas fon  Orgies.

Ilzenbergo dvaro savininkai iki II pasaulinio karo buvo Dimšos – Eugenijus Dimša (Eugeniusz Dymsza) (1853-1918), kilęs iš Zdoniškės, jis 1896 metais nupirko Ilzenbergo dvarą. Eugenijus Dimša mokėsi Mintaujos gimnazijoje, vėliau baigė studijas Aukštojoje kelių ir komunikacijos mokykloje Peterburge.

1940 m. dalį Dimšoms priklausančių žemių nuomavosi ūkininkas Budreika. Vis tik dvaro žemės buvo konfiskuotos ir įtrauktos į Valstybinį žemės fondą. Sovietų valdžia nespėjo įgyvendinti savo planų – įkurti Ilzenberge tarybinį ūkį ar išdalinti bežemiams ir mažežemiams valstiečiams, nes prasidėjo Sovietų Sąjungos-Vokietijos karas ir Lietuvą okupavo vokiečių kariuomenė.

1990 m. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę ir ištrūkus iš Sovietų imperijos gniaužtų, prasidėjo permainos, kurios turėjo lemtingų pasekmių ir Ilzenbergo dvaro sodybos likime. 1991 sausio 30 d. Onuškio tarybinio ūkio darbuotojai nusprendė Onuškio tarybinį ūkį perregistruoti į valstybinį ūkį. Tačiau gana greit po to ūkis iširo, jo žemė buvo išdalinta ūkininkams nedideliais sklypais. Taip buvusios Ilzenbergo dvaro žemės vėl atsidūrė privačioje nuosavybėje.

2003 m. dvaro rūmai kartu su dalimi dvarvietės parko žemės buvo privatizuoti. Vėliau, per dvylika metų, buvo įsigyti ir konsoliduoti visi buvusio dvaro statiniai ir didelė dalis išsibarsčiusių aplinkinių žemių, istoriškai visą laiką priklausiusių šiam dvarui. Tokiu būdu, prijungus aplinkines žemes (apie 200 ha), buvo baigta formuoti visa dvaro atkūrimui reikalinga teritorija.

1863-1896 m. Ilzenbergo dvarą valdė N.N.Fuchsas. Jis perstatė Ilzenbergo dvaro rūmus, kurie iš esmės nepakeisti tokie išliko iki mūsų dienų. Apie naująjį Ilzenbergo dvaro savininką vokiečių inžinierių N.N.Fuchsas žinių yra palikęs rašytojas G.Isokas. Jis užrašė vietinių žmonių pasakojimus apie Ilzenbergą. Pagal legendą Ilzenbergo dvarą XIX a. perstatė vokiečių kilmės carinės Rusijos inžinierius, tiesęs šiame regione geležinkelį.

DMC Firewall is a Joomla Security extension!